Povandeninis laivas prie Zasnico: karinė įtampa Baltijos jūroje auga!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Atostogautojai prie Baltijos jūros NATO operacijose stebi povandeninius laivus ir dronus. Regiono militarizacija didėja, o saugumo rizika didėja.

Urlauber an der Ostsee beobachten U-Boote und Drohnen im NATO-Einsatz. Militarisierung der Region nimmt zu, während Sicherheitsrisiken steigen.
Atostogautojai prie Baltijos jūros NATO operacijose stebi povandeninius laivus ir dronus. Regiono militarizacija didėja, o saugumo rizika didėja.

Povandeninis laivas prie Zasnico: karinė įtampa Baltijos jūroje auga!

2025 metų rugpjūčio 10 dieną prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės netoli Zasnico buvo pastebėtas povandeninis laivas. Atostogautojai stebėjo povandeninį laivą, kurį lydėjo pakrančių apsaugos laivas. Poilsiautojui pavyko užfiksuoti vaizdą vaizdo įraše ir įkelti filmuotą medžiagą į „Facebook“. Tačiau dėl to jo paskyra buvo laikinai sustabdyta, kai gynybos rangovo ThyssenKrupp Marine Systems (TKMS) atstovai paprašė jo ištrinti įrašus. TKMS nekomentavo povandeninio laivo tapatybės, remdamasi karine paslaptimi.

Baltijos jūra pastaraisiais metais tapo karinės veiklos židiniu. Saugumo analitikė Katažina Žysk regioną apibūdina kaip vis labiau militarizuotą, kuriame vis daugiau dalyvauja NATO šalys ir Rusija. Šie įvykiai buvo ypač pastebimi nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios, nes incidentų jūroje, po vandeniu ir ore labai padaugėjo. Helge Adrians iš Berlyno mokslo ir politikos fondo perspėja apie ūmų eskalavimą Baltijos jūros regione.

Geopolitinė įtampa ir karinė veikla

Kovojant dėl ​​prieigos prie Rusijos žaliavų, ypač naftos, pagrindinis vaidmuo tenka vadinamasis šešėlinis laivynas ir su juo susijusi veikla. Šis šešėlinis laivynas atsakingas už 70% Rusijos žalios naftos eksporto. Danija tanklaivius prie Skageno tikrino nuo 2025 metų vasario ir jau sulaikė du. Didėja įtarimai dėl Rusijos dalyvavimo atakose prieš svarbią povandeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektros kabelius ir vamzdynus. Ypač vertas dėmesio incidentas yra krovininio laivo EAGLE-S atvejis 2024 m. gruodžio mėn., kuris buvo susijęs su povandeninių kabelių sabotažu. Tiek Borisas Pistorius, tiek Estijos vidaus reikalų ministras Lauri Läänemetsas šiuos incidentus apibūdino kaip „išpuolį“.

Be to, Baltijos jūroje vis dažniau pastebima neaiškios kilmės bepiločių orlaivių, galimai iš Rusijos. 2025 metų birželį Vokietijos oro pajėgos perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą be atsakiklio signalo. Reaguodama į didėjančią įtampą, Lenkija planuoja masinį pakrančių stebėjimo atnaujinimą, įskaitant karinių jūrų pajėgų dronų pirkimą. Kita vertus, Vokietija investuoja į naujus „Eurofighters“ ir „F-35“ slaptuosius lėktuvus, kad atremtų augančią grėsmę regione.

Baltijos jūros rizikos veiksnys

Incidentų Baltijos jūroje rizika labai išaugo didėjant kariniams manevrams ir kontrolei. Karinės veiklos ir geopolitinės įtampos derinys suteikia Baltijos jūrai itin svarbų vaidmenį Europos saugumo sistemoje. Nors paminėti incidentai iliustruoja karinius iššūkius, belieka laukti, kaip susijusios valstybės reaguos į šią situaciją.

Apskritai akivaizdu, kad Baltijos jūra tapo pavojingu teatru, kuris yra labai svarbus tiek kariniams, tiek geopolitiniams konfliktams. NATO taip pat sureagavo ir Spiegel praneša Stebėjimo laivai buvo dislokuoti siekiant ištirti ir užkirsti kelią galimiems Rusijos sabotažo veiksmams. Pokyčiai šiame regione bus atidžiai stebimi, nes jie gali turėti didelių pasekmių Europos saugumui.

Quellen: