200 pakrantės miestų sudaro klimato aljansą: kartu prieš jūros lygį!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Maždaug 200 pakrantės miestų steigia JT vadovaujamą klimato aljansą, kad kartu spręstų klimato kaitos iššūkius.

Rund 200 Küstenorte gründen ein Klima-Bündnis unter UN-Leitung, um den Herausforderungen des Klimawandels gemeinsam zu begegnen.
Maždaug 200 pakrantės miestų steigia JT vadovaujamą klimato aljansą, kad kartu spręstų klimato kaitos iššūkius.

200 pakrantės miestų sudaro klimato aljansą: kartu prieš jūros lygį!

Šiandien apie 200 pakrantės miestų visame pasaulyje yra įkūrę klimato aljansą, globojamą Jungtinių Tautų. Aljanso būstinė yra Nicoje, Prancūzijoje. Šiuo aljansu siekiama skatinti keitimąsi patirtimi ir kartu kurti sprendimus, kaip spręsti neigiamus klimato kaitos padarinius. Visuotinio atšilimo grėsmė kelia ypač didelį nerimą, nes iki 2050 m. daugiau nei milijardas žmonių gali gyventi regionuose, kurie yra žemiau nei dešimt metrų virš jūros lygio Frankonijoje.

Aljansas planuoja reguliarias internetines konferencijas ir metinius viršūnių susitikimus. Pirmasis viršūnių susitikimas įvyks 2024 m. Maroke. Taip pat dalyvauja įvairių miestų merai, norintys pasikeisti savo patirtimi ir pakrantės apsaugos strategijomis. Christianas Estrosi, Nicos meras ir aljanso lyderis, pabrėžė, kad reikia skubiai perkelti pažeidžiamas grupes. Naujojo Orleano meras LaToya Cantrell taip pat pabrėžė miestų narių bendradarbiavimo ir mainų svarbą.

Planuojamos priemonės ir iniciatyvos

Aljansas sudarys specialias darbo grupes, kuriose ekspertai analizuos įvairias problemas paveiktuose pakrantės miestuose ir kurs sprendimus. Be to, planuojama didinti mainus tarp šių vietų ir plėtros bankų, siekiant įgyti finansinių išteklių prisitaikymo priemonėms.

Ein zentrales Anliegen des Bündnisses ist es, als Stimme der Küstenstädte bei internationalen Klimaverhandlungen aufzutreten. Die geographisch und politisch diverse Gruppe umfasst beispielweise:

  • New Orleans, USA: Fortschritte im Küstenschutz nach Hurrikan Katrina 2005.
  • Venedig, Italien: Technologische Lösungen wie das MOSE-Projekt gegen Hochwasser.
  • Malé, Malediven: Künstlich angehobene Inseln und nachhaltige Stadtentwicklung.
  • Miami, USA: Milliardeninvestitionen in Pumpensysteme und erhobene Straßen.
  • Kapstadt, Südafrika: Engagement für die Renaturierung von Dünen.
  • Sydney, Australien: Förderung schwimmender Stadtteile und Seegraswiesen.
  • Barcelona, Spanien: „Grüne Korridore“ entlang der Küste.
  • Jakarta, Indonesien: Bau riesiger Deichsysteme geplant.
  • Cancún, Mexiko: Investitionen in Korallenriff-Wiederherstellung.
  • Reykjavík, Island: Nutzung von Geothermie zum Schutz von Küstenökosystemen.

Prieš antrąjį JT vandenynų konferencijos viršūnių susitikimą, prasidėsiantį Nicoje ir į kurį susirenka 130 valstybių atstovai, rengiama deklaracija dėl vandenynų apsaugos ir valstybių savanoriškų įsipareigojimų sąrašas. Spauda pranešė. Šios deklaruotos priemonės ir pakrančių bendruomenių bendradarbiavimas yra būtini siekiant įveikti klimato kaitos iššūkius ir užtikrinti saugią gyvenimo aplinką pakrantėse ateities kartoms.

Quellen: