Neapibrėžtumas skaitmeniniame amžiuje: ekspertai aptaria pavojus ir sprendimus

Neapibrėžtumas skaitmeniniame amžiuje: ekspertai aptaria pavojus ir sprendimus

2025 m. gegužės 31 d. Abbazijoje įvyko labai vertinamas renginys, kuriame pranešimus skaitė tokie žinomi pranešėjai kaip Konradas Paulas Liessmannas ir Barbara Zehnpfennig. Savo paskaitoje Liessmannas aptarė melo sampratą filosofijoje ir paminėjo tokius mąstytojus kaip Platonas ir Nietzsche. Jis taip pat citavo advokato Mischa Senn „netikslumo prezumpciją“, kad paaiškintų skaitmeninės komunikacijos iššūkius. Kita vertus, Zehnpfennig suabejojo ​​Hippio dialogo autoryste ir nusitaikė į atsidavusius mokslininkus, kurie, jos nuomone, atstovavo šališkoms perspektyvoms.

Kitoje diskusijoje žurnalistas Christo Buschek kalbėjo apie sunkumus, susijusius su duomenų rinkinių šališkumu. Savo temą jis iliustravo uigūrų kalinių stovyklų Kinijoje atradimo pavyzdžiu per palydovinę analizę. Jo pastabos rodo, kaip svarbu kritiškai elgtis su duomenimis, ypač tuo metu, kai daugėja skaitmeninio smurto ir dezinformacijos.

Kibernetinės grėsmės ir skaitmeninis saugumas

Renginio metu Walteris Ungeris, buvęs ginkluotųjų pajėgų skaitmeninės apsaugos pareigūnas, skubiai perspėjo apie programinės įrangos ir kibernetinių atakų keliamą netikrumą. Ypatingą nerimą kėlė tai, kad Vakarų grėsmėms nebuvo skiriama dėmesio – problema, kurią, jo nuomone, reikia skubiai spręsti. Tačiau Ungeris nepateikė aiškaus atsakymo į klausimą apie popierines atsargines ginkluotųjų pajėgų sistemas.

Būsimose diskusijose neuromokslininkas Joachimas Baueris kalbės apie pavojus, kuriuos žmonijai kelia dirbtinis intelektas ir virtualūs pasauliai. Tokios temos tampa vis svarbesnės atsižvelgiant į dabartinius technologijų ir visuomenės pokyčius.

Skaitmeninis smurtas ir jo poveikis demokratijai

Kita svarbi problema – skaitmeninis smurtas, kuris vis labiau tampa rimta demokratijos problema. Miuncheno technikos universiteto pasaulinės sveikatos profesorės Janinos Steinert atliktas tyrimas rodo, kad beveik kas antras politiškai aktyvus žmogus, tapęs skaitmeninio smurto auka, pritaiko savo bendravimo įpročius. Nukentėjusieji jaučiasi priversti keisti turinį arba rečiau lankytis socialinės žiniasklaidos platformose. Ypač nerimą kelia tai, kad beveik viena iš keturių nukentėjusių moterų svarstė galimybę visiškai pasitraukti iš visuomenės akiračio.

Politikai, tokie kaip Yvonne Magwas iš CDU, perspėja, kad tokie nuolatiniai išpuoliai ardo demokratinį sambūvį. Anna-Lena von Hodenberg, „HateAid“ generalinė direktorė, pabrėžia, kad norint apsaugoti politiškai aktyvius žmones, būtina imtis skubių veiksmų. Ji taip pat ragina sukurti šalių kontaktinius punktus nukentėjusiems asmenims, kad ši problema būtų sprendžiama rimčiau.

Kad susidorotų su šiais iššūkiais, socialinės žiniasklaidos platformų operatoriai turėtų griežčiau laikytis Skaitmeninių paslaugų įstatymo (DSA) reikalavimų. Tai numato, kad reikia imtis veiksmų prieš neapykantą kurstančius komentarus ir dezinformaciją. Tačiau Markas Zuckerbergas paskelbė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ bus mažiau reguliuojami JAV, todėl bus sunkiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neapykantą kurstančius komentarus. Panašias tendencijas galima pastebėti ir su Elonu Musku bei platforma X.

ES Zuckerbergas susiduria su DSA, kurį sunku įgyvendinti, tačiau tikisi JAV prezidento paramos, kad sumažintų spaudimą ES. Luisa Neubauer, atsakinga už aplinkos apsaugą, pabrėžia, kad grėsmės jos įsipareigojimų neapribos. Kiekvieną grėsmę ji vertina kaip paskatą dirbti sąžiningesnės ir įtraukesnės visuomenės labui.

Aptariamos temos formuoja dabartinę diskusiją apie skaitmeninį saugumą, komunikaciją ir iššūkius, kuriuos šiuo metu turi įveikti mūsų visuomenė. Kartu autorius apmąsto giliai įsišaknijusį maisto ir kultūros ryšį Italijoje ir siūlo rekomendacijas, kaip pandemijos metu elgtis atsargiai, pavyzdžiui, atnaujinti skiepus ir vengti kontakto. [Falter] praneša, kad tai labai svarbu ne tik sveikatai, bet ir kultūrinei tapatybei.