Neapibrėžtumas skaitmeniniame amžiuje: Ekspertai aptaria pavojus ir sprendimus

Neapibrėžtumas skaitmeniniame amžiuje: Ekspertai aptaria pavojus ir sprendimus

Abbazia, Italien - 2025 m. Gegužės 31 d. Abbazijoje įvyko gerai įvertintas įvykis, kuriame pristatė gerai žinomi pranešėjai, tokie kaip Konradas Paulius Liessmannas ir Barbara Zehnpfennig. Savo paskaitoje Lesessmannas nagrinėjo melo koncepciją filosofijoje ir nurodė mąstytojus, tokius kaip Platonas ir Nietzsche. Jis taip pat vedė „neteisingą advokato Mischa Senno buvimą“, kad paaiškintų skaitmeninės komunikacijos iššūkius. Priešingai, dešimt Pfennigas suabejojo ​​Hipipijos dialogo autoryste ir tiksliniais atsidavusiais mokslininkais, o tai, jų manymu, buvo šališkos perspektyvos.

kibernetinės grėsmės ir skaitmeninis saugumas

Walteris Ungeris, buvęs federalinės armijos skaitmeninio saugumo pareigūnas, paragino iškelti neaiškumų, kuriuos renginio metu su savimi atneša programinė įranga ir kibernetinės atakos. Nereikia dėmesio Vakarų grėsmėms, ypač nerimą kelianti tema, kurią, jo manymu, buvo skubiai traktuojama. Tačiau Ungeris nepateikė aiškaus atsakymo į „Bundesheer“ atsarginių kopijų sistemų klausimą.

Neuromokslininkas Joachimas Baueris ateityje diskutuos iš dirbtinio intelekto ir virtualių pasaulių, atsirandančių dėl dirbtinio intelekto ir virtualių pasaulių. Atsižvelgiant į dabartinius technologijų ir visuomenės pokyčius, tokios temos tampa svarbesnės.

Skaitmeninis smurtas ir jo poveikis demokratijai

Kita pagrindinė tema yra skaitmeninis smurtas, kuris vis labiau tampa rimta demokratijos problema. Tyrimas, kurį Janina Steinert, Miuncheno technikos universiteto „Global Health“ profesorė, rodo, kad beveik kas antras politiškai atsidavęs asmuo, tapęs skaitmeninio smurto aukomis, pritaiko jos bendravimo įpročius. Paveikti žmonės jaučiasi priversti pakeisti savo turinį arba rečiau apsilankyti socialinės žiniasklaidos platformose. Ypač nerimauja, kad beveik kas ketvirtoji paveikta moteris svarstė visiškai pasitraukti iš visuomenės.

Politikai, tokie kaip Yvonne Magwas iš CDU, perspėja, kad tokie atkaklūs išpuoliai suyra Demokratų sambūviai. Anna-lena von Hodenberg, „Hateaid“ generalinė direktorė, pabrėžia, kad norint apsaugoti politiškai atsidavusius žmones reikia greitų veiksmų. Taip pat reikalaujama, kad kontaktiniai taškai būtų sukurti šalims paveiktiems asmenims, kad ši problema būtų vertinama rimčiau.

Siekiant patenkinti šiuos iššūkius, socialinės žiniasklaidos platformų operatoriai turėtų būti labiau susieti su Skaitmeninių paslaugų įstatymo (DSA) reikalavimais. Pastarasis nustato, kad nekenčia komentarų ir melagingos informacijos. Tačiau Markas Zuckerbergas paskelbė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ yra mažiau reguliuojami JAV, todėl sunku persekioti neapykantos komentarus. Panašias tendencijas taip pat rodo Elonas Muskas ir platforma X.

ES Zuckerberge susiduria su DSA, kurią sunku įgyvendinti, kol jis tikisi, kad JAV prezidentas palaikys, kad sumažintų spaudimą ES. Luisa Neubauer, atsidavęs aplinkos apsaugos balsas, pabrėžia, kad grėsmės neapibrėžs jų įsipareigojimo. Kiekviena grėsmė tai vertina kaip paskatą dirbti teisingesnei ir labiau įtraukiančiai visuomenei.

Minėtos temos formuoja dabartinę diskusiją apie skaitmeninį saugumą, komunikaciją ir iššūkius, kuriuos mūsų visuomenė turi valdyti šiuo metu. Tuo pat metu autorius apmąsto giliai įsišaknijusį maisto ir kultūros ryšį Italijoje ir siūlo rekomendacijas, į kurias reikia žymiai apsvarstyti pandemijos metu, pavyzdžiui, nuolat atnaujinti vakcinaciją ir vengti kontaktų. [Falter] praneša, kad tai labai svarbu ne tik sveikatai, bet ir kultūrinei tapatybei.