500 metų valstiečių karų: nuo sukilimo iki agrarinės kapitalistinės eros!

500 metų valstiečių karų: nuo sukilimo iki agrarinės kapitalistinės eros!

2025 m. visuomenė turi ilgą valstiečių maištų istoriją, kuri suvaidino lemiamą vaidmenį pastarųjų 600 metų politiniame kraštovaizdyje. Georgo Seessleno straipsnyje apie Freitagą nagrinėjami sudėtingi ūkininkų ir įvairių politinių judėjimų santykiai ir pabrėžiamas termino „ūkininkas“ sklandumas. Iš pradžių buvo apibrėžiamas kaip asmuo, gyvenantis teritorijoje ir auginantis maistą, o XVIII amžiuje valstiečio vaidmuo vis labiau buvo tapatinamas su terminu „ūkininkas“. Ši raida rodo, kad ūkininkai nėra vienalytė klasė; jie svyruoja nuo vargšų iki turtingų, nuo galingų iki bejėgių.

Valstiečių vaidmuo istoriškai dažnai buvo feodalinių ir kapitalistinių jėgų kovos dėl valdžios taikinys. Politiniai judėjimai, mėginę pasisavinti valstiečių karus, buvo marksistai, naciai ir įvairūs konservatyvūs bei liberalūs judėjimai. Ūkininkai dažniausiai yra susieti su savo žeme ir kovoja už savo ekonominę egzistavimą bei laisvę. Tačiau kaimo visuomenei būdingas nestabilumas, kuris dažnai sukelia spaudimą migruoti į miestus ar kolonijas.

Sukilimų ir nepasitenkinimo priežastys

Ūkininkai turėjo atsisakyti didelės dalies derliaus ir uždarbio bei teikti rankų darbo paslaugas. Šiuos ekonominius suvaržymus sustiprino baudžiava ir su tuo susijusios reguliuojamų namų ūkių teisės. To pavyzdys yra „mirties mokestis“, pagal kurį mirusio ūkininko šeima turėjo palikti geriausius drabužius ir geriausius gyvulius šeimininkui. Daugelis ūkininkų gyveno tokioje situacijoje, kai beveik neturėjo savo teisių ir turėjo paklusti dvarininkui. Tokiems sprendimams, kaip gyvenamosios vietos pakeitimas ar santuoka, reikėjo nuomotojo leidimo, o tai sukėlė nusivylimą.

2015-ieji buvo metai, kai Martinas Liuteris išleido savo gerai žinomą veikalą „Krikščioniško žmogaus Freyheith“. Daugelis ūkininkų Liuterio teiginius aiškino kaip palaikymą jų reikalavimams nutraukti baudžiavą, tačiau tai buvo nesusipratimas. Pats Liuteris pasaulietinių reikalavimų nematė kaip bibliniais pagrįstų ir pasisakė už paklusnumą šeimininkams. Priešingai, reformatorius Ulrichas Cvinglis Bibliją laikė krikščioniško gyvenimo pagrindu ir teigė, kad žmonės gali nuversti valdžią, jei pažeis Biblijos nuostatas.

Sukilėlių vienybė ir nesutarimas

Dėl ūkininkų nepasitenkinimo 1525 m. susikūrė judėjimas, kuris kovo mėnesį susirinko Memingene suformuluoti „Dvylikos straipsnių“. Šiems straipsniams, kuriuose buvo apibendrinti ūkininkų reikalavimai, didelę įtaką padarė Cvinglio mokinys Christophas Schappeleris. Pagrindinis reikalavimas buvo panaikinti baudžiavą, kuri buvo laikoma baudžiava. Kiti reikalavimai buvo suteikti teisę laisvai pasirinkti kunigą, geresnes gyvenimo sąlygas ir atsisakyti pernelyg didelio priverstinio darbo.

Ponų reakcijos į šiuos reikalavimus dažniausiai pasižymėjo nesupratimu ir ironija. Jie nerodė didelio noro vienytis, todėl tarp sukilėlių kilo vidinių konfliktų. Galiausiai 1524 m. prasidėjęs Didysis vokiečių valstiečių karas baigėsi tragiškai, nes sukilėliai kovojo vieni prieš kitus ir nesugebėjo pademonstruoti vieningos strategijos.

Bėgant amžiams ūkininkų vaidmuo iš esmės pasikeitė. Karingas ir politinis atsinaujinimas paskatino kurti judėjimus, kuriuose buvo ir atkuriamųjų, ir reakcinių elementų. Šios tendencijos galiausiai atvedė į nacionalsocializmo branduolį. Vėlesnės pokario modernizacijos taip pat prisidėjo prie valstiečių nykimo ir visam laikui pakitusių kaimo bendruomenių. Belieka pastebėti, kad nepasitenkinimas politiniais sprendimais ir kova su pramonės sunaikinimu yra nuolatiniai žemdirbių istorijos palydovai.

Naujesnių valstiečių sukilimų lyderiai dažnai ateina iš dvarininkų ar agrarinių kapitalistų, o tai taip pat atskleidžia ryšius su dešiniaisiais ekstremistais. Seesslen straipsnyje apibendrinama, kad istoriškai sudėtinga nustatyti nuolatinį laisvės ir pasipriešinimo judėjimą valstiečių sukilimuose, pabrėžiant valstiečių judėjimo sudėtingumą ir įvairovę. Iššūkiai, su kuriais susiduria ūkininkai, yra aktualūs ir šiandien, o jų kova už ekonominę laisvę ir socialinį teisingumą yra nuolatinė tema.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie valstiečių karų istoriją, rekomenduojame straipsnius apie penktadienis ir Planetos pažinimas.