Ekspedicijos salos pasididžiavimas: giliavandeniai ištekliai ar aplinkos naikinimas?

Ekspedicijos salos pasididžiavimas: giliavandeniai ištekliai ar aplinkos naikinimas?

Įspūdingi lobiai snaudžia jūroje: manganas, nikelis, kobaltas ir varis, surišti mangano mazgelių pavidalu, laukia, kol bus atrasti. Šie mineralai yra išskirtinės vertės dėl jų naudojimo šiuolaikinėse technologijose, ypač elektromobilių ir vėjo turbinų akumuliatoriuose. Galimybė surinkti šias žaliavas jūros gelmėse kelia norą ir yra dabartinių tyrimų objektas.

„Island Pride“ tyrimų ekspedicijoje šiuo metu vyksta nuodugni galimo žaliavų gavybos poveikio aplinkai analizė. ARTE reporteris Michaelas Stocksas ir jo operatorius yra vienintelė filmavimo komanda, kuri lydi projektą ir dokumentuoja didelio povandeninio kombaino, kuriuo siekiama efektyviai kultivuoti jūros dugną, bandymus. Tačiau atkreipiamas dėmesys į įvairių mokslininkų išsakytas prieštaravimus. Daugelis tyrinėtojų baiminasi, kad mangano mazgų kasyba gali rimtai sutrikdyti subtilią jūrų ekologiją, o tai sukels karštas diskusijas mokslo bendruomenėje ir už jos ribų.

Diskusijos apie žaliavas iš jūros

Visame pasaulyje yra įvairių požiūrių į giliavandenės kasybos temą. Nors Vokietija, turinti licenciją Clarion-Clipperton zonoje tarp Havajų ir Meksikos, paskelbė moratoriumą giliavandeniai kasybai, siekdama ištirti ekologines pasekmes, daugelis kitų šalių ir kompanijų tokius apribojimus vertina skeptiškai. Federalinio geomokslų ir gamtos išteklių instituto duomenimis, Vokietija išnaudodama šiuos mineralinius išteklius galėtų patenkinti 6% vario, 51% nikelio ir net 80% kobalto poreikių.

Tarptautinė jūros dugno institucija (ISA) planuoja vasarą nustatyti giliavandenės kasybos taisykles. Tai vyksta augant susidomėjimui, nes daugiau nei 20 ISA valstybių narių, taip pat didelės įmonės, tokios kaip BMW, Google, Samsung ir Volvo, išreiškia bendrą susidomėjimą vandenynų išteklių kasyba. Tuo tarpu Japonija jau įsigijo licencijas ir planuoja iškasti retus elementus savo ekonominėje zonoje, o tai gali reikšti, kad šalis gali užtikrinti žaliavų tiekimą dešimtmečiams. Japonija nepritaria moratoriumui, todėl siekia agresyvaus savo jūrų išteklių naudojimo.

Situacija Tongoje

Tongos salos valstybė taip pat turi dviprasmišką giliavandenės kasybos vaizdą. Vyriausybė bendradarbiauja su įmone, kad išnaudotų galimybę išgauti mangano mazgelius, kad būtų atkurtas silpnas biudžetas. Tačiau šio rajono žvejai kelia susirūpinimą ir baiminasi, kad tai gali turėti neigiamos įtakos žuvų ištekliams ir turistiniam banginių stebėjimui. Pilietinės visuomenės forumas netgi ragina uždrausti giliavandenę kasybą, o Geologijos tarnyba mato ekonomines galimybes Tongoje. Tonga galėtų uždirbti iki 2,50 JAV dolerio už pakeltų mangano mazgelių toną, o kasmet gali būti išgaunama iki trijų milijonų tonų.

Diskusijos apie giliavandenę kasybą ne tik sulaiko tyrėjus, vyriausybes ir įmones, bet ir kelia klausimą apie pusiausvyrą tarp technologijų pažangos ir aplinkos apsaugos: kiek esame pasirengę rizikuoti dėl savo žaliavų ir kokią ateitį norime sukurti vandenynams? Atsakymo į tai vis dar laukiama, nes „Island Pride“ ekspedicija patenka į gamtos dugną.

Daugiau informacijos rasite adresu prizmė ir dienos naujienos.