Atostogos ar aplinka? Štai kaip tolimos kelionės kelia pavojų mūsų klimatui!
Straipsnyje pabrėžiamas didėjantis turizmo išmetamo CO2 kiekis ir būtinybė ištirti tvarias kelionių galimybes klimato krizės sąlygomis.

Atostogos ar aplinka? Štai kaip tolimos kelionės kelia pavojų mūsų klimatui!
Diskusijos apie CO2 emisijas turizmo sektoriuje tampa vis aktualesnės, nes negalima ignoruoti kelionių poveikio klimatui. Šiandien, 2025 m. birželio 12 d., turizmas yra svarbus veiksnys, skatinantis visuotinį atšilimą. Turizmas ir tolimos kelionės sukelia daug išmetamo CO2 kiekio, kuris taip pat didėja greičiau nei bendras išmetamųjų teršalų kiekis. Remiantis ataskaita, kurią pateikė Perspektyva dienraštis ši raida kelia nerimą.
2009–2019 m. turizmo pramonės išmetamų teršalų kiekis kasmet didėjo 3,5 proc. Esant tokiam augimo tempui, emisijos padvigubėtų kas 20 metų. Oro eismas yra ypač problemiškas: jis sukelia 49 % turizmo išmetamų teršalų. Tačiau šios statistikos negalima suskirstyti tarp poilsiautojų, verslo keliautojų ir privačių lankytojų. Tolimųjų kelionių padidėjimas yra reikšmingas: 2023 m. 9% visų kelionių iš Vokietijos buvo ilgesnės nei 3500 km, o tai yra didžiausia iki šiol išmatuota tolimų kelionių dalis.
Aviacijos įtaka
Nuostabu, kad šie 9 % sudaro 50 % visų aviacijos išmetamųjų teršalų turizmo sektoriuje. Skaičiai rodo, kad 2023 m. Europoje skrido 48% keliautojų – pirmą kartą daugiau nei keliavo automobiliu (42%). Tik 5% pasitikėjo traukiniais ir autobusais. Dėl to dėmesys sutelkiamas į būtinybę galvoti apie alternatyvias kelionių galimybes, pabrėžia Haraldas Zeissas. Jis ragina diskutuoti apie tvarias kelionių galimybes klimato krizės sąlygomis, ypač atsižvelgiant į didelį aviacijos išmetamą CO2 kiekį.
Nereikėtų nuvertinti aviacijos poveikio klimatui ES. Remiantis informacija iš Europos Parlamentas Aviacija ir laivyba išmeta apie 4 % viso ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Dėl didėjančio keleivių skaičiaus ir prekybos apimčių šiuose sektoriuose išmetamų teršalų kiekis neproporcingai didėja. Tik neseniai visame pasaulyje buvo imtasi rimtų požiūrių į mažinimą šiose srityse.
ES tikslai ir priemonės
ES suformulavo ambicingus tikslus: iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis turėtų būti sumažintas 55 proc., o ilgalaikis tikslas – neutralumas klimatui iki 2050 m. Šiuo tikslu Europos Parlamentas rengia pasiūlymus dėl aviacijos ir laivybos išmetamų teršalų mažinimo. Siūlomos priemonės apima laivybos įtraukimą į prekybos taršos leidimais sistemą ir oro transporto sistemos peržiūrą. Tvaraus kuro kūrimas orlaiviams ir laivams taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį.
Siekiant sumažinti kelionių sukeliamą netvarų CO2 emisiją, be CO2 mokesčių didinimo, diskutuojama ir apie individualų CO2 biudžetą. Tai galėtų veikti panašiai kaip Europos emisijų leidimų prekyba ir ilgainiui galėtų gerokai pabrangti skrydžiai, kaip buvo devintajame dešimtmetyje. Tačiau šių idėjų įgyvendinimas lieka nerealus, tačiau reikia permąstyti, nes šiuo metu kiekvienas vokietis per metus išmeta apie 10 tonų CO2 – tuo tarpu klimato požiūriu būtų priimtina tik apie 2 tonas.
Labai svarbu atsižvelgti į mūsų kelionių ekonomiką, ypač atsižvelgiant į klimato krizę. Jei skaičiai ir toliau augs tokiu nerimą keliančiu greičiu, gali būti laikas iš esmės pagalvoti apie mūsų kelionių įpročius ir tolimųjų kelionių poreikį.