Graikija sumušė rekordus: 40,7 milijono turistų 2024 m.!
2024 m. Graikija užfiksavo rekordinius turizmo metus – 40,7 mln. turistų ir 21,7 mlrd. eurų pajamų.

Graikija sumušė rekordus: 40,7 milijono turistų 2024 m.!
2024 m. Graikija šventė rekordinius turizmo metus – atvyko 40,7 mln. tarptautinių svečių, ty 12,8 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Pajamos iš turizmo išaugo iki 21,7 milijardo eurų, o tai yra daugiau nei milijardu eurų daugiau nei 2023 m. Šie įspūdingi skaičiai rodo, kad šalis nuolat traukia keliautojus iš viso pasaulio. Visų pirma, dominuoja keliautojų iš ES skaičius, nes ši grupė įneša daugiau nei pusę turizmo pajamų ir iš viso į Graikijos ekonomiką atneša 11,9 mlrd. eurų, kaip praneša [aviation.direct].
Euro zonos keliautojai buvo didžiausia lankytojų grupė, iš viso išleidę 9,5 mlrd. Tarp Europos poilsiautojų vokiečiai prisidėjo nemažą dalį turizmo pardavimų – 3,7 mlrd. eurų. Priešingai, Graikijoje sumažėjo svečių iš JK, Prancūzijos ir Rusijos, o skaičius iš JAV ir Italijos padidėjo.
Populiariausi kelionių regionai
Atikos regionas, įsikūręs aplink sostinę Atėnus, pritraukė daugiausiai lankytojų, o pietinė Egėjo jūros dalis, ypač populiarios Rodo ir Santorinio salos, užfiksavo didžiausias pajamas ir nakvynes. Tai atsispindi nerezidentų nakvynėse, kurios 2024 metais išaugo iki 240,8 mln., ty 1,9 proc. daugiau nei per metus. Remiantis [keeptalkinggreece], ES 27 gyventojų nakvynių skaičius padidėjo 4,9 proc., o ne ES gyventojų nakvynių skaičius sumažėjo 3,9 proc.
Ekonominis poveikis ir iššūkiai
Pajamos iš kruizinių kelionių taip pat smarkiai išaugo iki 1,11 mlrd. eurų, ty 22,4 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. Turizmo pajamos iš kitų šalių, tokių kaip Anglija ir Prancūzija, mažėjo, pajamos iš italų ir amerikiečių turistų išaugo atitinkamai 13,6 ir 15,3 proc.
Tačiau specialistai perspėja apie galimas neigiamas besitęsiančio turizmo bumo pasekmes. Vandens išteklių įtampa ir kiti aplinkosaugos aspektai ateinančiais metais gali kelti iššūkių Graikijos turizmo pramonei. Todėl svarbu sukurti tvaraus turizmo strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama ir į ekonominę naudą, ir į gamtos išteklių apsaugą.