Graikija keičia kursą: riboti kruizai prieš overturizmą!

Graikija keičia kursą: riboti kruizai prieš overturizmą!

Graikija susiduria su dideliu overturizmo padidėjimu, ypač populiariose Kikladų salose, tokiose kaip Santorini ir Mikėnai, kurios viršturizmo indekse gavo 4,2 balo. Šios kryptys yra vienos pažeidžiamiausių vietų pasaulyje, turinčios įtakos tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams. Didelis lankytojų skaičius lemia sausakimšas gatves, kylančias kainas ir vandens išteklių įtampą, o tai jau dabar labai svarbu, nes pastaraisiais metais vandens suvartojimas Santorinyje labai išaugo.

Ypač nerimą kelia vandens suvartojimas, kuris nuo 2012 m. iki 2019 m. padvigubėjo. Per ateinančius trejus metus suvartojimas išaugo dar 18 proc., o per metus po to – 22 proc. Pasak Santorinio mero Nikos Zorzos, salos gėlinimo pajėgumai iš pradžių buvo numatyti 15 metų, tačiau praktiškai jie truko tik penkerius metus. Šis vystymasis kelia itin didelį stresą 1600 Santorinio sostinės Firos gyventojų.

Kruizinis turizmas kaip streso veiksnys

Graikijos vyriausybė dabar planuoja įvesti griežtesnes kruizų taisykles, kovodama su overturizmu. Ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė, kad apribos laivų krantines ir įves laivams konkursą. Šiomis priemonėmis siekiama neleisti, kad per daug kruizinių turistų atgrasytų kitus lankytojus, o tai galėtų dar labiau sumažinti ekonominę salų naudą.

Praėjusiais metais kruizų apyvarta siekė 847 milijonus eurų – tai daugiau nei dvigubai daugiau nei užpernai. Tačiau daugelis kruizinių turistų nakvoja laive ir dažniausiai valgo laivuose, taip sumažinant tiesioginę naudą vietos verslui. Didesni kruiziniai laivai, tokie kaip „Norwegian Epic“ ir „Odyssey of the Seas“, gali plukdyti daugiau nei 4000 keleivių, o tai dar labiau pablogina padėtį ir taip perpildytose salose.

Ekologiniai ir infrastruktūriniai iššūkiai

Viršutinio turizmo problemos neapsiriboja Graikijos salomis. Europos miestai, tokie kaip Amsterdamas ir Kopenhaga, taip pat turi aukštus viršturizmo indekso balus ir yra pažeidžiami neigiamo poveikio, pavyzdžiui, aplinkos blogėjimo, infrastruktūros perkrovos ir pablogėjusios vietos gyventojų gyvenimo kokybės. Nuolatinis turizmo spaudimas ilgainiui gali sumažinti šių vietų patrauklumą visiems lankytojams.

„Carnival“ generalinio direktoriaus Josho Weinsteino išsakyta nuomonė, kad šie apribojimai „deja, yra savaime suprantami“, atspindi būtinybę skubiai spręsti tvarumo ir ekologijos klausimus turizmo sektoriuje. Chrisas Theophilidesas, „Celestyal“ generalinis direktorius, siūlo patobulintą krantinių rezervavimo sistemą, kad atitiktų didėjančius poreikius ir kintančią turizmą.

Veiksmai, kurių imasi Graikija, galėtų tapti pavyzdžiu kitiems daug turistų lankomiems regionams, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonominės naudos ir aplinkos tvarumo.