5 nuostabios filmų vietos, kurios mums patinka

5 nuostabios filmų vietos, kurios mums patinka

Kai pirmą kartą nuvykau į Niujorką 2000 m., nebuvau tikras, ar man tai patiks. Mano galvoje jis atrodė didelis ir gyvas, išaustas iš šimto praeityje matytų filmų. Ekrane pavaizduotas triukšmas, spalvos ir didelė asmenybė tikrai nuvylė – kaipgi taip nebūtų?

Žinoma, klydau. Man be galo patiko Niujorkas. Dar iki rugsėjo 11-osios miestas buvo gyvas ir kviečiantis. Maistas, energija, skanus rugsėjo oras buvo jaudinantis ir romantiškas, kaip filmuose.

Keista, bet tai tema, kuri išlieka daugelyje kitų filmavimo vietų, kuriose lankiausi. Štai keletas mano mėgstamiausių.

1. Monuriki sala, Fidžis – sudužęs laivas

Prieš dvi dienas mes su Petru įsėdome į valtį Malolo saloje, kad ryte plauktume po salą. Sustojome keliose Fidžio „Mamanukos salose“, kurių kiekviena buvo tokia graži, kaip ir paskutinė. Po valandos išplaukėme į Monuriki, Tomo Hankso filmo „Cast Away“ filmavimo aikštelę. Griebėme nardymo įrangą ir šokome į skaidrų mėlyną vandenį. Kai priartėjome prie kranto, banguotas potvynis mus pagavo ir tiesiogine prasme išplovė į krantą: tinkama šios mažytės negyvenamos salos tyrinėjimo pradžia.

Kadangi ten buvome vieninteliai du žmonės, Peteris liepė man įrašyti specialią žinią savo seniems kolegoms, ypač taikliai pavadintam ponui Wilsonui (jei matėte filmą, suprasite).

Peteris privertė mane įrašyti specialią žinutę buvusiam kolegai, taikliai pavadintam ponui Wilsonui (jei matėte filmą, suprasite)

Stulbinančioje saloje praleidome valandą, atsispirdami norui užkopti į jos viršūnę, į tą pačią viršukalnę, į kurią kopia Tomo Hankso personažas, norėdamas nusižudyti. Matyt, aktorius buvo nuskraidintas sraigtasparniu. Galėjome suprasti, kodėl: svilinanti saulė ir baltas smėlis fizinį krūvį padarė beveik neįmanomu. Padarėme vienintelį dalyką, kurį galėjome padaryti: valandą patingėjome, kol laivas grįžo mūsų pasiimti.

2. Petra, Džordana – Indiana Džounsas ir Paskutinis kryžiaus žygis

Kai su Petru sėdėjome Aukštojoje aukojimo vietoje su vaizdu į Petrą, atsisukau į jį ir pasakiau: „Įsivaizduokite, jei mūsų miestai būtų tokie, o ne bjaurios betoninės džiunglės, kurias sukūrėme“. Žinoma, realiai tokius miestus statyti kaip Petra būtų visiškai nepraktiška, bet sunku susitaikyti su tuo, kad tokio gražaus miesto tikriausiai daugiau nebepamatysiu.

Kalnuotos Siq kreivės, ryškus iždo smiltainis ir didžiulis kraštovaizdžio mastas buvo be galo kvapą gniaužiantys. Tai, kad žmonės šį miestą iškalė iš akmens, liudija mūsų rūšies atkaklumą.

Atvykome anksti ryte ir turėjome didelę teritorijos dalį sau. Kai kainavome £55 vienam asmeniui, mus erzino tokia kaina, bet ilgos dienos pabaigoje supratome, kad tai nedidelė kaina, kurią reikia mokėti už vieną nuostabiausių kelionių, kurią kada nors patyrėme.

• alt=“film_locations“>
• alt=“film_locations“>
• alt=““>
• alt=“film_locations“>
• alt=“film_locations“>
• alt=“Angkor Wat, Kambodscha“>
• alt=“film_locations“>
• alt=“film_locations“>
• alt=“film_locations“>
• alt=“film_locations“>
• alt=“film_locations“>
• alt=“film_locations“>

3. Angkor Wat, Kambodža – Tomb Raider

Atvykome prieš pat saulėtekį, kaip ir dauguma turistų, stebėti saulėtekio virš ikoninio Angkor Vato kontūro. Laimei, mūsų kelionių organizatoriai (ABOUTAsia) specializuojasi tam, kad apsaugotų klientus nuo knibždančios minios. Užuot atsidūrę prie įėjimo į šventyklą, buvome nuvesti į galą, kur buvo keletas žmonių. Stebėjome, kaip aušra veržiasi virš šventyklos silueto, o rytą praleidome vaikščiodami po aikštę.

Vietos tylus dvasingumas gali prieštarauti abejotinam veiksmo filmui, kuriame vaidina Angelina Jolie, tačiau vietiniai mums sakė, kad tai naudinga jų šaliai; kad filmas – ir vėliau Jolie įvaikinta našlaitė iš Kambodžos – padidino Kambodžos žinomumą, pritraukė turistų ir paskatino ekonomiką. Gal visgi filmo kūrimas nebuvo tokia didelė klaida...

4. Gizos piramidės, Egiptas – mumijos sugrįžimas

Didžiosios piramidės visada bus kiekvieno galutiniame kelionių sąraše. Galų gale, jie yra nesuvokiamas žmogaus pasiekimų žygdarbis ir viena iš ilgalaikių istorijos paslapčių. Netrukus po protestų aplankiau Tahriro aikštę ir, nepaisant to, kad buvau įspėtas apie daugybę pavojų, man atrodė, kad ji buvo svetinga ir draugiška – nors keli atsitiktiniai bando laimę su nepatyrusiais turistais.

Dėl pastaruoju metu kilusių neramumų piramidėse ir likusioje Egipto dalyje buvo gana tylu. Tiesą sakant, vienu metu Tutanchamono kapą turėjau sau. Lipti į Cheopso piramidę į tamsą, jos šerdyje aidinčią kamerą buvo baisu ir anapusinė, bet be galo nuostabu.

5. Sagrada Familia, Ispanija – Vicky Cristina Barcelona

Po rašymo, kalbų, kelionių ir technologijų dar vienai mano aistrai vietos tikrai nebelieka, bet jei būtų, tai tikriausiai būtų architektūra. Jei mano gyvenimas būtų pasisukęs kitu keliu, verčiau manyčiau, kad galbūt būčiau tapęs architektu. Mane žavi įdomūs pastatai – nuo ​​gotikinio Gaudžio iki įspūdingų brutalistinių struktūrų, tokių kaip Monrealio „Habitat 67“ ar „Tower Hamlets“ pačių Balfrono bokštai.

Keletą kartų užsukau į Londono pastatą – Karališkąjį Teisingumo Teismą, Zimbabvės namą Strande – tiesiog spoksoti. Ta prasme Barselona man buvo tiesiog neįtikėtina. Brangakmenis jo karūnoje, Gaudi Sagrada Familia, buvo visas aukščiausias, kokį tik galėjau įsivaizduoti. Dažnai pagalvodavau, kad man pasisekė gyventi Europoje, kai šalia yra tiek daug nuostabių miestų, ir nebuvau įsitikinęs, kad gimęs valstijose būčiau leidęs individualias keliones į įvairius miestus. Tačiau Barselona yra vienas iš tų miestų, kurį norint pamatyti verta perplaukti vandenyną – tai tiesiog stulbina.

Misija: Atlas & Boots

      .