5 mitai apie kalbų mokymąsi

5 mitai apie kalbų mokymąsi

Vienas iš dalykų mano bucket sąraše yra laisvai išmokti ispanų kalbą. Pagrindas išmokau per GCSE (prieš 16 metų!), 2010 m. lankiau vakarinius kursus UCL ir taip pat pakalbinau Rosetta Stone ir Duolingo.

Prieš mūsų didelę kelionę nusprendžiau pradėti rimtai ir užsiregistravau į Rosetta Stone kursus internetu. Esu išlaikęs vidutinį B1 lygį ir šiuo metu siekiu aukštyn. Tuo tarpu Piteris pagyvina pagrindines prancūzų kalbos žinias.

Kartu turėtume apimti didelę Pietų Ramiojo vandenyno ir Pietų Amerikos dalį.

Kalbotyra – viena iš mano aistrų (tikiuosi kada nors įgyti jos magistro laipsnį). Kai pradėjau mokytis ispanų kalbos, natūraliai perskaičiau kai kurias kalbų mokymosi teorijas. Mano nuostabai, kai kurios mano prielaidos pasirodė klaidingos. Pateikiame 5 kalbų mokymosi mitus, kuriuos turėtų turėti omenyje kiekvienas besimokantis kalbų.

Mitas 1. Esate per senas, kad išmoktumėte naują kalbą

Vienas iš dalykų, kurį girdime dažniausiai, yra tai, kad vaikai kalbų išmoksta greičiau nei suaugusieji. Cituojame dažnai cituojamą pavyzdį, kai imigrantų vaikai mokosi anglų kalbos be užsienietiško akcento ir verčia tėvams pas gydytoją ar odontologą.

Tai paprastai grindžiama „kritinio laikotarpio hipoteze“, kuri rodo, kad vaikai geriau mokosi kalbų, nes jų smegenys yra elastingesnės [1].

Tačiau ši teorija buvo ne kartą kvestionuojama nuo pat jos atsiradimo [2], o eksperimentiniai tyrimai parodė, kad kontroliuojamomis sąlygomis paaugliai ir suaugusieji veikia geriau nei maži vaikai [3].

Taip pat mitas, kad jaunesni vaikai kalbų išmoksta greičiau nei vyresni [4]. Trumpai tariant: nesate per senas, kad išmoktumėte naujos kalbos, todėl nenaudokite to kaip pasiteisinimo.

Mitas 2. Geriausias būdas mokytis – gyventi svetimoje šalyje

Įprasta išmintis sako, kad jei norite išmokti ispanų kalbą, turėtumėte persikelti į Ispaniją. Tai skamba kaip puiki idėja, tačiau persikėlimas į naują šalį, prieš tai neišmokęs gramatikos, privers išsiugdyti žalingus įpročius.

Galite manyti, kad laikui bėgant tobulėsite, tačiau pagalvokite, kiek pirmosios kartos imigrantų vartoja tokias frazes kaip „paimsiu“, o ne „paimsiu“, nors šalyje gyvena daugiau nei dešimtmetį. Be tinkamos motyvacijos persikėlimas į naują šalį nėra saugus būdas mokytis naujos kalbos.

Vietoj to, geriau pirmiausia praktikuotis namuose, kur turite laiko ir prabangos pirmiausia išmokti taisyklingos gramatikos ir sakinių struktūros.

Mitas 3. Jei kasdien klausysitės kalbos, jos išmoksite osmoso būdu

Gali kilti pagunda įsijungti radijo stotį vietine kalba ir tikėtis, kad dalis jos pasieks jūsų sąmonę be jokių pastangų, tačiau veiksmingas kalbų mokymasis apima visas mokymosi formas: skaitymą, rašymą, klausymąsi ir kalbėjimą.

Pasyvus mokymasis tikrai padės jūsų akcentui ir tarimui, tačiau tyrimai rodo, kad vien to nepakanka norint išmokti naują kalbą.

Mitas 4. Tarimas nereikalauja aktyvaus darbo

Daugelis besimokančių kalbų mano, kad jų tarimas yra pakankamas, nes mokytojas jų netaiso. Tiesa ta, kad dauguma mokytojų leidžia praleisti visas, išskyrus pačias rimčiausias, tarimo klaidas.

Jei nesate mokomi privačiai, mokytojai neturi laiko dirbti su kiekvieno mokinio tarimu klasėje. Dėl to tai yra labiausiai apleista kalbos mokymosi sritis.

Išbandykite savo žodinius įgūdžius su tikrais gimtąja kalba ne klasėse ir siekite tarimo beveik gimtąja kalba – tai gali padėti radijas, televizija ir filmai vietine kalba.

5 mitas. Gerai klysti

Vaikystėje mūsų dažnai prašoma bendrauti klasėje pažadant, kad klysti yra gerai. Tačiau mokantis kalbos klaidos gali būti žalingos. Kiekvieną kartą, kai naudojate neteisingą gramatiką, padidinate tikimybę, kad dar kartą padarysite tą pačią klaidą.

Kai kurie besimokantys nori kuo daugiau išmokti kuo greičiau, tačiau yra didelis skirtumas tarp sklandumo su klaidomis ir sklandumo be klaidų, o peršokti nuo pirmos prie antrojo yra daug sunkiau nei sukurti antrąjį nuo nulio.

Skirkite laiko išmokti gramatikos ir sudėti teisingus sakinius. Tai bus lėta, bet tai vienintelė galimybė, jei tikrai norite laisvai kalbėti.

[1] Lenneberg, 1967; Penfield & Roberts, 1959[2] Genesis, 1981; Harley, 1989; Newport, 1990[3] Snow ir Höfnagel-Höhle, 1978[4] Stern, Burstall ir Harley, 1975; Gorosch ir Axelsson, 1964; Bühler, 1972; „Florander & Jansen“, 1968 m

      .