7 ekspertų patarimai, kaip išmokti kelių kalbų

7 ekspertų patarimai, kaip išmokti kelių kalbų

Visada mačiau save kaip noriai besimokantį, mėgstantį iššūkius ir atrasti naujų dalykų. Tiesą sakant, aš trokštu tik tada, kai galiu pasirinkti, ko mokytis. Prieš mūsų ilgesnę viešnagę Prancūzijoje maniau, kad prancūzų kalbos kreipsiuosi su tokiu pat entuziazmu, su kuriuo išmokau ispanų kalbą.

Tiesą sakant, aš pusiau nuoširdžiai baigiau tris (iš 78) „Duolingo“ lygius ir palikau tai. Ne tai, kad esu atsparus prancūzų kalbai, bet nenoriu atskiesti savo progreso ispanų kalba.

Turėdamas tai omenyje, kalbėjausi su daugybe poliglotų ir daugiakalbių, norėdamas sužinoti, kaip jie išmoko daug kalbų. Jie pasidalijo daugybe informacijos, iš kurios geriausia – žemiau.

Pastaba: „Pirmoji kalba“ reiškia pirmą užsienio kalbą, kurią norite išmokti, o ne jūsų gimtąją kalbą.

1. Neatsisakykite pirmojo pasirinkimo

Daugelis žmonių renkasi savo gimtąją kalbą dėl priežasties. Tai gali būti sisteminga geriausios išmokti kalbos apžvalga, noras kalbėtis su vietiniais keliaujant arba domėjimasis tam tikra užsienio kultūra. Pirmosios kalbos atsisakymas suteikia pirmenybę ir leidžia lengviau atsisakyti vėlesnių pastangų.

„Užuot išėję iš darbo, suraskite tai, kas jums tinka“, – sako Londone gyvenanti Kiyeun Baek, kuri kartais kasdien kalba angliškai, ispaniškai, korėjiškai, japoniškai ir prancūziškai, eidama verslo plėtros vadovės pareigas pasaulinėje leidykloje DK. „Man atrodo, kad kuo greičiau pradedu skaityti tikrus romanus ta kalba.

Judith Meyer, kuri valdo Learnlangs.com ir kasmet organizuoja daugiakalbį susitikimą, kalba devyniomis kalbomis (dar keturiomis pradedančiojo ar vidutinio lygio).

Ji pataria: "Pirmiausia išbandykite kitą metodą ar skirtingas medžiagas. Jei kursas pabodo arba nesuprantate, tiesiog kurį laiką užimkite ką nors kita: kitokį kursą ar net kokią nors smagią veiklą, pavyzdžiui, naršyti internete ar žiūrėti juokingus vaizdo įrašus."

Meyeris pataria tiems, kuriems yra gimtoji anglų kalba, prieš pereinant prie sunkesnių kalbų, pirmiausia pasirinkti Europos kalbą: „Bet kuri Europos kalba yra geras pirmasis pasirinkimas ir nėra prasmės, jei, pavyzdžiui, pereisite iš prancūzų į ispanų kalbą ir pateksite į bėdą, nes prarandate pažangą ir vėl susidursite su lygiai tokiais pačiais sunkumais.

2. Supraskite „natūralaus talento“ komponentus

Mūsų ekspertai sutinka, kad mokantis kelių kalbų svarbiausia motyvacija. Įdomu tai, kad jie verčia suabejoti terminu „natūralus talentas“. Vietoj unikalaus bruožo, kurį vieni žmonės turi, o kiti neturi, natūralų talentą galima suskirstyti į komponentus.

Julia Saperia, Londone gyvenanti statistė, kalbanti penkiomis kalbomis, mums pasakė: „Manau, kad yra keletas skirtingų talentų – jei turite juos visus, jums pasisekė.

Gerai moku gramatiką, nes moku logiškai mąstyti, o klausa gera, nes esu muzikalus. Kai kurie žmonės sugeba išmokti kalbas į jas pasinerdami, kiti nebijo klysti ir mokytis daug nežinodami ir nesirūpindami taisyklėmis. Tai talentas, kuriuo nesu palaimintas!

Meyer paaiškina: "Manau, kad yra talentų įvairiems aspektams, kurie yra svarbūs mokantis kalbų. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie turi dovaną mėgdžioti akcentus: jie labai gerai girdi ir gali atkurti garsus ištikimiau nei mes visi."

Taip pat yra žmonių, turinčių ypač gerus prisiminimus. Danielis Tammetas, kuris per savaitę pateko į antraštes apie tai, kad išmoko islandų kalbos, anksčiau užėmė ketvirtą vietą pasaulio atminties čempionate. [Jo atmintis] tikrai padėjo. Sinestezija taip pat padeda. Tačiau aš netikiu atskiru kalbos genu.

Tokiu būdu įrėminus natūralų talentą jis tampa mažiau bauginantis. Galbūt jūsų atmintis nėra gera, bet galite gerai kalbėtis su žmonėmis, nesijaudindami dėl klaidų. Taip pat jums gali nepavykti gramatikos, bet jūsų akcentas gali būti tobulas.

3. Sluoksniuokite savo mokymąsi laikydamiesi 70/30 taisyklės

Klausimas, kurį užduoda kiekvienas trokštantis poliglotas: ar turėčiau mokytis kalbų lygiagrečiai, ar vieną po kitos? Mūsų apgalvotas atsakymas yra nei vienas, nei kitas.

Lora Green iš 2Polyglot kalba keturiomis kalbomis ir paaiškina:

„Nepradėkite mokytis dviejų kalbų vienu metu, nes visos taisyklės ir apibrėžimai susimaišys jūsų galvoje, bet nelaukite, kol laisvai išmoksite vieną kalbą, prieš pradėdami mokytis antrosios, nes nėra griežtos ribos, kurią pasiekus galite pasakyti, kad mokate viena kalba. Tiesiog švaistote laiką. Jei galite išreikšti savo nuomonę gramatikos seriale, perpraskite savo veiksmo serialą. tai yra ženklas, kad galite pradėti mokytis kitos kalbos“.

Greenas priduria: "Aš naudoju 70/30 santykį. 70% savo kalbos mokymosi laiko skiriu naujai kalbai ir 30% kalbai, kurią moku vidutinio lygio." Tai leidžia jai kurti savo kalbas sluoksniais.

Meyeris taiko panašų metodą: "Man tinkamiausias metodas yra turėti tik vieną pradedančiųjų kalbą, kurios aš aktyviai mokausi, ir vieną vidutinę arba pažengusią kalbą, kuriai taip pat sutelkiu dėmesį. Vidutinio lygio / pažengusiųjų kalbų atveju kartais sutelkiu dėmesį į daugiau nei vieną, bet ne pradedantiesiems. Tai visada virsta katastrofa!"

4. Sukurkite asmenybes kiekvienai kalbai

Kai padarysite pažangą keliomis kalbomis, gali būti sunku jas suskaidyti, ypač jei jos panašios.

Natasha Asghar, Londone gyvenanti Zee televizijos laidų vedėja, kalba trimis indoarijų ir trimis Europos kalbomis – keturias iš jų kasdien vartoja savo darbe.

Ji mums pasakoja: „Tuo pačiu metu išmokau anglų, hindi, urdu ir pandžabų kalbas, o vėliau studijavau prancūzų ir vokiečių kalbas. Naudingas patarimas naujiems besimokantiems – susikurti „asmenybes“ kiekvienai kalbai. Tai padės jas atskirti mintyse.

Taigi prancūzams jūsų asmenybė gali būti tokia keista padavėja kaip Amélie, kuri daug šypsosi ir gestikuliuoja. Vokiečių kalbai tai gali būti griežtas mokslininkas, kalbantis nukirptais tonais. Jų manieros, balso tonas ir kalbėjimo būdas padės išlaikyti kalbas atskirai.

Jei stratifikuojate savo kalbas pagal 70/30 taisyklę, taip pat gali būti naudinga pakeisti kiekvienos kalbos aplinką ir mokytis jas skirtingomis dienomis.

5. Būkite sistemingi

Jei rimtai ketinate mokytis kelių kalbų, apsvarstykite galimybę stebėti, kiek valandų praleidžiate kiekvienai kalbai.

Meyeris mums sako: "Aš nekantrauju, kai greitai nematau rezultatų, todėl vedu žurnalą, kada ir kiek laiko studijuoju. Tam naudoju skaičiuoklę, nes kasdieniai atnaujinimai neturėtų užtrukti. Dabartinis mano pagrindinis projektas yra hebrajų kalba ir galiu tiksliai pasakyti, kad nuo sausio 1 d. išmokau 136 valandas hebrajų kalbos, o tai yra vidutiniškai pusvalandis per dieną."

Tokiu būdu stebėdami savo studijas paskatinsite džiaugtis mažais sėkme, motyvuos nuolat skirti valandų ir suteiks patikimų rodiklių, pagal kuriuos galėsite įvertinti būsimas kalbos pastangas.

6. Supraskite, kad kalbos mokymasis yra daugiau ilgas nei sunkus

Daugelis iš mūsų mano, kad mokytis kalbų yra sunku. Be jokios abejonės, tai gali būti varginantis, sudėtingas ir nepatenkinamas ilgą laiką, tačiau tai nėra taip sunku, kaip astrofizika ar pažangioji matematika.

Kelių kalbų – ar net vienos – mokymasis užima daugiau laiko. Net paprasčiausioms kalboms išmokti reikia 600 valandų. Akivaizdu, kad labai svarbu išlikti susikaupusiam ir motyvuotam.

San Franciske gyvenanti dizainerė Shannon Del Vecchio kalba angliškai, ispaniškai, itališkai, portugališkai ir japoniškai. Ji mums pasakoja: "Kai pirmą kartą sutikau savo žmoną Gina, jau kalbėjau keturiomis kalbomis. Iš dalies išmokau italų kalbą dėl to, kad jos šeima yra itališka, o dabar turiu itališką pavardę. Ji visada visiems sakydavo: "Šenon taip gerai moka kalbas! Ji nuostabi! Keturiomis iš jų kalba tarsi nieko." Pamačiusi, kaip mokausi italų kalbos, ji dabar sako: „Nepatikėsite, kad Shannon geba susikaupti mokantis kalbos. Ji gali sėdėti ir dirbti dvi valandas ir niekas neblaško jos dėmesio. Tai beprotiška“.

7. Nesijaudinkite dėl to, kad juos visus laikysite savo galvoje

Vienas iš mano rūpesčių mokantis prancūzų kalbos yra tai, kad tai kažkaip „perrašys“ mano pažangą ispanų kalba, ją sumažins arba nustums į šalį. Tai klaidinga nuomonė, greičiausiai susijusi su diskredituota „atskirų pagrindinių žinių“ (SUP) hipoteze.

Akademikas Nayras Ibrahimas aiškina: "Ši teorija rodo, kad kalbos yra saugomos atskiruose skyriuose arba dėžėse, kurios sudaro pusę vienakalbių smegenų talpos. Šiose "dėtuvėse" yra ribota saugojimo vieta, o kadangi smegenys negali saugoti tiek informacijos, jos "išlenkia" kitą kalbą.

Ibrahimas priduria, kad SUP buvo diskredituotas dešimtmečius trukusių dvikalbystės ir daugiakalbystės tyrimų. Trumpai tariant, jūsų smegenys turi vietos daugeliui kalbų. Tik nesijaudinkite, kad juos visus laikysite savo galvoje vienu metu.

Baekas mums sako: „Mano patirtis rodo, kad kalbos, kurias naudoju dažniausiai, yra lengvai pasiekiamos, o kitas man reikia „suaktyvinti“. Meyer priduria, kad „sunku išlaikyti visas kalbas vienodai prieinamas“, tačiau ji gali vėl suaktyvinti neaktyvias kalbas, mokydamasi kelių valandų.

Neleisk, kad baimė prarasti kalbą užvaldytų tave dar nepradėjus.

Misija: Dreamstime

      .