Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: ko amerikiečiai gali pasimokyti iš britų

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: ko amerikiečiai gali pasimokyti iš britų

Daugelis iš mūsų gali sau leisti dirbti mažiau, bet vis tiek nusprendžiame to nedaryti. Ruošdamiesi grįžti į darbą žiūrime, kodėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra išlieka tokia sunkiai suprantama

43 metų Timas Armstrongas, AOL generalinis direktorius, keliasi 5 val. ryto ir bando atidėti el. laiškų siuntimą iki 7 val. Tada jį galima pasiekti el. paštu „ryte, vairuojant ir vėlai vakare“. Dalį savaitgalio jis mėgaujasi pertrauka, bet vėliau pradeda dirbti sekmadienį 19 val., skambina ir rašo el.

Karen Blackett, „MediaCom UK“ generalinė direktorė, kasdien gauna apie 500 el. laiškų. Ji greitai grįžta namo 18.30 val. praleisti laiką su sūnumi, bet vėliau į darbą grįžta 20 val. už skambučius ir el.

Šios 2013 m. laikraštyje „The Guardian“ pateiktos pasakojimai apie generalinių direktorių gyvenimą yra slegiantys. Straipsnio autoriai gerai apibendrina, kai klausia: „Kokia prasmė būti turtingam ir sėkmingam, jei kiekvieną dieną turi keltis prieš saulėtekį, kad atsakytum į 500 el. laiškų?

Kai kurie ginčys, kad darbas yra toks pat naudingas kaip alternatyva; kad visą dieną gulėti paplūdimyje yra begalinis malonumas, o produktyvumas – pasiekimo jausmas – džiugina žmones.

Kiekvienas žmogus yra skirtingas, bet manau, kad būtų teisinga sakyti, kad miela vieta yra toli gražu ne 500 el. laiškų per dieną, bet ne tiek, kiek nuolat guli paplūdimyje.

alt="Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso skalė">

Šią įtampą man primena neseniai atliktas tyrimas, kuriame teigiama, kad britų darbuotojai atostogauja daugiau nei jų kolegos visame pasaulyje. JK 75 % apklaustų darbuotojų teigė, kad šiais metais tikisi visas savo atostogas (vidutiniškai 27 dienas per metus).

Priešingai, tik 44 % amerikiečių darbuotojų tikėjosi to padaryti, nepaisant to, kad jų mediana buvo menkos 12 dienų – tik viena daugiau nei Kinijoje. Tiesą sakant, Amerika yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, kurioje nėra įteisintų minimalių atostogų reikalavimo.

alt="Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas: šalies lentelė">

Kodėl tokia nelygybė? Psichologijos profesorius ir knygos „Gerovė: produktyvumas ir laimė darbe“ autorė Cary L. Cooper pateikia du paaiškinimus. Pirma, amerikiečiai iš prigimties yra darboholikai: „Sekimas darbe yra esminis jų savęs įvaizdžio ir įvaizdžio, kurį jie nori sukurti savo darbdaviui ir išoriniam pasauliui, pagrindas – Amerika yra atvira verslui 24 valandas per parą!

Antrasis paaiškinimas yra tas, kad amerikiečių darbuotojai yra labiau nesaugūs savo darbe dėl silpnesnių įstatymų dėl atleidimo iš darbo, nedarbingumo atostogų ir darbo valandų. Cooperis rašo: „Kadangi darbuotojai yra labiau pažeidžiami dėl tiesioginio darbo praradimo, jei jiems nepavyks pristatyti, įtariu, kad daugelis darbuotojų bijo pasinaudoti savo atostogų teise, kad ir kokia ji būtų menka, nes baiminasi, kad tai pasiųs žinią: „Aš nebūsiu suvokiamas kaip visiškai įsipareigojęs arba neatiduosiu 100 %“.

Toks požiūris į darbą labai slegia, nesvarbu, ar tai būtų pritarimas Didžiajai Amerikos svajonei, ar rimtas „pranešimo“ atvejis. Per daug darbo gali pakenkti jūsų sveikatai ir sumažinti produktyvumą. Be to (ir nemanau, kad tai yra antikapitalistiška tai sakyti), ar tikrai yra geresnių dalykų, kuriuos mes, žmonės, galime padaryti su savo laiku?

Šis klausimas buvo užduotas daugybę kartų, bene garsiausiai ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas, numatęs, kad maždaug 2030-aisiais išsivysčiusių šalių piliečiai dirbs 15 valandų per savaitę ir technologijų atlaisvintą laiką panaudos kilnesniems užsiėmimams: kelionėms, muzikai, menui, literatūrai.

Deja, Keynesas klydo. Technologijos buvo ne išvaduotoja, o mokytoja, kurią naudojo įmonių gigantai, kad „padėtų“ mums dirbti iš bet kurios vietos.

alt=„Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas“>„Microsoft“ rinkodaros kampanija, skirta „Office 365“.

Daugelis iš mūsų jau suabejoja ilgų darbo valandų beprasmiškumu. Galbūt tolimoje ateityje žmonės žiūrės į mus su gailestinga pramoga, kurią skiriame raganų medžiotojams ir būrėjoms. Jie praleido savo gyvenimą dirbdami kaip žiurkėnai ratuose! Jie manė, kad kažką pasiekia!

Ne visi gali sau leisti dirbti mažiau, bet mes galime ir turėtume bent jau atostogauti. Kai kuriems tai gali reikšti ne tokį galingą darbą, bet patikėkite manimi, tai verta. Alternatyva – kopti toliau riebiu karjeros sėkmės stulpu ir suvokti, kad net ir pačiame piko metu atokvėpio tiesiog nėra – tik daugiau to paties.

Keliauti, leisti laiką su šeima ir draugais, mokytis naujos kalbos, skaityti geras knygas, bėgioti yra daug svarbiau nei atsakyti į 500 el. laiškų per dieną. Jei atidėsime į šalį retoriką „rink gyvenimą“ ir vertinsime savo gyvenimą iš praktinės, objektyvios pozicijos, daugelis iš mūsų supras, kad galime ir turime dirbti mažiau. Gyvenimas yra daug linksmesnis.

Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip dirbti mažiau, žr. Edward ir Robert Skidelsky, kiek užtenka?: Pinigai ir geras gyvenimas.

Misija: Dreamstime

      .