Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: ko amerikiečiai gali išmokti iš britų

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: ko amerikiečiai gali išmokti iš britų

kaip daugelis iš mūsų gali sau leisti mažiau dirbti, ir vis dėlto mes nusprendžiame prieš tai. Kol ruošiamės grįžti į darbo vietą, mes žiūrime, kodėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą vis dar taip sunku suvokti

Timas Armstrongas, 43 metų AOL generalinis direktorius, atsikelia 17 val., Jis bando sulaikyti el. Laiškus iki 7 valandos ryto, tada jį galima susisiekti el. Paštu „Ryte, vairuodamas ir vėlai vakare“. Jis mėgaujasi dalimi savaitgalio, bet tada pradeda dirbti sekmadienį 19 val., Skambučius ir rašo el. Laiškus.

Karen Blackett, „Mediacom UK“ generalinis direktorius, per dieną gauna apie 500 el. Laiškų. Ji grįžta namo laiku 18.30 val. Praleisti laiką su sūnumi, bet tada grįžta dirbti į skambučius ir el. Laiškus 8:00 val.

Šie pranešimai apie generalinio direktoriaus gyvenimą, kaip aprašyta 2013 m. „The Guardian“, yra slegiantis skaitymas. Straipsnio autoriai gerai jį apibendrina, jei jie klausia: „Ką jis suteikia turtingi ir sėkmingi, jei turite atsikelti kiekvieną dieną prieš saulėtekį, kad atsakytumėte į 500 el. Laiškų?“

Kai kurie teigia, kad darbas yra toks pat vertas kaip alternatyva; Tai, kad visą dieną yra begalinis malonumas visą dieną tinginti paplūdimyje, ir tas produktyvumas - jausmas ką nors pasiekti - daro žmones laimingus.

Visi yra skirtingi, bet aš manau, kad teisinga sakyti, kad saldi vieta yra toli nuo 500 el. Laiškų per dieną, bet ne visai taip toli, kaip nuolatinis tinginysis paplūdimyje.

alt = „Darbo ir energijos pusiausvyros skalė“>

Dabartinis tyrimas man primena šią įtampą, kuri teigia, kad Didžiosios Britanijos darbuotojai užtrunka daugiau atostogų dienų nei jų kolegos visame pasaulyje. Didžiojoje Didžiojoje Britanijoje 75 % apklaustų darbuotojų pareiškė, kad šiais metais jie tikriausiai pasiims visas atostogas (vidutiniškai 27 dienas per metus).

Dramatiškai kontrastuojant, tik 44 % Amerikos darbuotojų tikėjosi padaryti tą patį, net jei jų mediana yra 12 dienų - tik daugiau nei Kinijoje. Tiesą sakant, Amerika yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kuriose nėra įstatymų numatytų minimalių atostogų.

alt = „Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: šalies lentelė“>

Kodėl tokia nelygybė? Psichologijos profesorius ir „gerovės: produktyvumo ir laimės darbe“ autorius Cary L. Cooperis siūlo du paaiškinimus. Pirma, kad amerikiečiai natūraliai yra darboholikai: „Tobulėti darbe yra labai svarbi jūsų savęs vaizdas ir įvaizdis, kurį norite perduoti savo darbdaviui ir išoriniam pasauliui - Amerika yra atvira parduotuvėms visą parą!“

Antrasis paaiškinimas yra tas, kad Amerikos darbuotojai yra neaiškūs savo darbo vietoje dėl silpnesnių įstatymų, susijusių su atleidimais, nedarbingumo atostogomis ir darbo valandomis. Cooperis rašo: „Kadangi darbuotojai yra labiau linkę į tiesioginį darbo praradimą, jei jie nepateikia, įtariu, kad daugelis darbuotojų bijo imtis atostogų teisių, jis taip pat yra liesas, nes bijo, kad tai atsiųs žinią, kad aš nesu visiškai atsidavęs arba 100 % suvokiamas.

Šis požiūris į darbą vyksta per slegiantį ir dėl jo, nesvarbu, ar tai būtų didžiosios Amerikos svajonės pritarimas, ar sunkus „esamumo“ atvejis. Per daug darbo gali pakenkti sveikatai ir sumažinti produktyvumą. Be (ir aš nemanau, kad tai sakyti anti -kapitalistai), ar tikrai yra geresnių dalykų, nuo kurių galime pradėti nuo mūsų laiko su žmonėmis?

Šį klausimą dažnai uždavė, galbūt garsiausiai garsiausiai ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas, kuris numatė, kad pramoninių šalių piliečiai dirba 15 valandų savaites maždaug iki 2030 m. Ir naudoja laiką, kurį technologija įgijo didesnėms darbo vietoms: kelionėms, muzikai, menui, literatūrai.

Deja, Keynesas klydo. Technologijos nebuvo išvaduotojas, o mokytojas, kurį grupės milžinai naudojo, kad „padėtų“ mums dirbti iš bet kur.

Daugelis iš mūsų jau abejoja ilgų darbo valandų beprasmiškumu. Galbūt žmonės mus suvokia tolimoje ateityje su simpatiniu pasilinksmėjimu, kad pasiliekame teisę medžiotojams ir likimo pasakotojams. Jūs praleidote savo gyvenimą dirbdami su dviračiu kaip žiurkėnai! Jie manė, kad kažko pasieks!

Ne visi gali sau leisti dirbti mažiau, tačiau mes galime ir turėtume bent jau atostogauti. Kai kuriems tai gali reikšti ne tokio galingo darbo, tačiau patikėk manimi, tai verta. Alternatyva yra dar labiau lipant į riebų karjeros sėkmės stulpą ir nustatyti, kad net nėra poilsio pertraukos net iki kulminacijos - tik daugiau iš to paties.

Kelionės, praleidžiant laiką su šeima ir draugais, mokytis naujos kalbos, skaityti geras knygas, bėgioti bėgiojimas yra daug svarbesnis nei 500 el. Laiškų, kad atsakytumėte per dieną. Jei atiduosime retoriką „pasirinkti gyvenimą“ ir įvertinti savo gyvenimą praktiniu, objektyviu požiūriu, todėl daugelis iš mūsų sužinos, kad galime ir turėtume dirbti mažiau. Gyvenimas yra daug linksmesnis.

Daugiau apie mažiau darbo tema galima rasti kiek yra pakankamai?: Edvardo ir Roberto Skidelskio pinigai ir geras gyvenimas.

Misijos pareiškimas: „Dreamstime“

 .