Kruizai: svajonių kelionė ar ekologinė nelaimė uostamiesčiams?

Kruizai: svajonių kelionė ar ekologinė nelaimė uostamiesčiams?

Kruizai yra labai populiarūs visame pasaulyje. Kasmet daugiau nei 30 milijonų keliautojų pasirenka šią atostogų formą. Tačiau nepaisant populiarumo, kruizų pramonė kelia didelių aplinkosaugos iššūkių. Web.de praneša, kad kruiziniai laivai išmeta daugiau CO2 vienam keleivio kilometrui nei lėktuvai ir iki keturių kartų daugiau nei traukiniai. Šis didelis CO2 balansas, apimantis ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, išreikštas CO2 ekvivalentais, kelia vis didesnę aplinkos problemą.

Pagrindinis didelio poveikio aplinkai veiksnys yra laivų energijos poreikis. Jie reikalauja daug energijos baseinams, oro kondicionavimui ir pramogoms. Tai reiškia, kad jie dažnai naudoja sunkiąją alyvą, kuri išskiria didelius sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekius, todėl aplinkai yra dar kenksmingesnė nei automobiliuose ar sunkvežimiuose važinėjantis dyzelinas. Tačiau daugelyje uostų dažnai nėra galimybės pereiti prie kranto energijos, o tai reiškia, kad varikliai ir toliau dirba uoste ir daro papildomą žalą.

Pasekmės vandenynams ir pakrančių regionams

Poveikis vandenynams yra rimtas. Kruiziniuose laivuose kasdien susidaro šimtai tūkstančių litrų nuotekų, kurių dalis nevalyta išleidžiama į jūrą. Be to, apie 25 procentus pasaulinio jūrų transporto kietųjų atliekų gaunama iš kruizinių laivų. Ši tarša kelia pavojų ne tik jūrų aplinkai, bet ir gyvenimo kokybei tokiuose uostamiesčiuose kaip Venecija, Marselis ir Hamburgas, kurie kenčia nuo didėjančios oro taršos.

Uostamiesčiuose, tokiuose kaip Dubrovnikas ir Santorinis, infrastruktūra yra perkrauta, o tai dažnai sukelia gyventojų nepasitenkinimą. Garsiai Planetos pažinimas Kruiziniai turistai vidutiniškai išleidžia tris kartus mažiau pinigų nei tradiciniai viešbučių poilsiautojai, o tai mažai palaiko vietos ekonomiką. Tyrimai taip pat rodo, kad 20-40 procentų kruizinių turistų viešnagės metu neišlipa į krantą.

Aplinkos apsauga ir ateities perspektyvos

Tačiau NABU kritikuoja, kad perėjimas prie mažesnės emisijos kuro ir prisitaikymas prie antžeminio elektros energijos tiekimo vyksta per lėtai. Nors kai kurie paslaugų teikėjai kuria švarias technologijas, ekspertai abejoja, ar kruizai kada nors gali tapti draugiški klimatui. Tvaresnio turizmo skatinimo pavyzdys yra draudimas dideliems kruiziniams laivams inkaruotis Venecijoje nuo 2021 m. ir Amsterdamo planai nuo 2035 m. uždrausti kruizinius laivus iš miesto centro.

Nereikėtų nuvertinti ir ekonominio bei socialinio kruizinio turizmo poveikio. Daugelis iš daugiau nei 400 visame pasaulyje veikiančių kruizinių laivų, galinčių priimti apie 4000 keleivių, plaukioja su patogios vėliavos vėliavomis, o tai dažnai apsunkina laive gyvenančių ir dirbančių žmonių darbo sąlygas. Ilgos darbo valandos ir maži atlyginimai dažnai yra realybė. Maždaug po 20 metų seni laivai dažnai parduodami besivystančioms šalims, kur jie išmontuojami taip, kad sukeltų dar daugiau aplinkos ir sveikatos problemų.

Apskritai akivaizdu, kad kruizų pramonė susiduria su dideliais iššūkiais. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, skubiai reikalingos tvarios alternatyvos, pvz., kelionės traukiniu arba ilgesnis buvimas su mažesniu ekologiniu pėdsaku. Kruizinės laivybos ateitis priklauso nuo to, ar šiuos pokyčius pavyks įgyvendinti ir kaip greitai.