Maljorkoje chaosas: protestai prieš perpildytą turizmą!
Turizmas Balearų salose susiduria su dideliais iššūkiais: didėja masinis turizmas, aplinkosaugos problemos ir vietinių gyventojų protestai.

Maljorkoje chaosas: protestai prieš perpildytą turizmą!
Pastaraisiais metais masinis turizmas Balearų salose, ypač Maljorkoje, tapo neatidėliotina problema. Pasak Balearų turizmo ministerijos atstovo, dabartinė reklamos strategija duoda priešingą efektą, nei buvo numatyta, ir prieštarauja vyriausybės pastangoms kontroliuoti turizmą. Tai sukėlė nerimą keliančią situaciją, kai populiarias vietas, tokias kaip Calo des Moro, kasdien užplūsta tūkstančiai lankytojų. Pasak merės Maria Pons, šią mažą įlanką, skirtą maždaug 100 žmonių, dabar kasdien užlieja iki 4000 žmonių ir 1200 transporto priemonių. Ji paragino žiniasklaidą ir kelionių organizatorius nustoti skelbti apie įlanką. Drastišku žingsniu vietos valdžia iš savo svetainės pašalino visus įlankos vaizdus.
Be to, atskleidžiama, kad prieiga prie populiarios apžvalgos aikštelės Es Vedra, Ibisoje, buvo uždaryta dėl minios ir šiukšlių. 2024 m. Balearų salose laukia rekordinis lankytojų skaičius – 20 mln. Fondo asociacijos atlikta apklausa rodo, kad 59 % Maljorkos gyventojų atsisako masinio turizmo. Jau buvo surengtos didelės demonstracijos prieš šią turizmo formą, o birželio mėnesį paskelbti tolesni renginiai. Septynių Maljorkos organizacijų atvirame laiške turistai raginami likti namuose, kad būtų išsaugota perpildyta ir negyvenama sala.
Socialinis ir ekonominis poveikis
Turizmas Balearų saloms turi didžiulę ekonominę reikšmę; Maljorkoje pramonė sudaro net 45% ekonominės produkcijos. Tačiau ši priklausomybė taip pat sukelia didelių problemų. Kylančios kainos, triukšmas ir gamtos niokojimas – tai tik dalis neigiamų pasekmių, turinčių įtakos vietinių gyventojų gyvenimo kokybei. Apskaičiuota, kad vienam iš penkių Balearų salų gyventojams gresia skurdas. Be to, nuomos kainos per pastaruosius dešimt metų išaugo maždaug 158 %, o tai dar labiau padidino būsto trūkumą.
2024 m. gegužės mėn. prezidentės Margalidos Prohens vadovaujama regiono vyriausybė paskelbė politinį ir socialinį paktą dėl ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo. Pakto tikslas – padaryti turizmą tvaresnį ir sumažinti jo neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei. Antoni Riera, Balearų salų universiteto taikomosios ekonomikos profesorius, pirmininkavo techniniam komitetui, kuris sukūrė dvylika teminių darbo grupių įvairiems turistų perpildymo aspektams spręsti.
Tvarumo pakto iššūkiai
Šios darbo grupės apima įvairias temas, įskaitant socialinį tvarumą, aplinkos tvarumą, turizmo konkurencingumą ir turizmo paslaugas. Kiekvieną grupę koordinuoja regiono vyriausybės generalinis direktorius. Vyriausybės nuomone, itin svarbus visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant įdarbinimo agentūras, darbdavių asociacijas ir aplinkosaugos organizacijas, dalyvavimas. Tačiau, nepaisant visų pastangų, buvo ir nesėkmių; 2024 metų lapkritį „Piliečių interesų forumas“ sustabdė savo dalyvavimą pakte ir suabejojo metodika. Aplinkosaugos organizacija „Grup d'Ornitologia Balear“ (GOB) ir Palmos gyventojų asociacija taip pat pasitraukė, o tai turi įtakos komiteto patikimumui.
2024 m. padaugėjo protestų prieš masinį turizmą – Palmoje dalyvavo iki 20 000 dalyvių. Demonstrantai atkreipė dėmesį į didėjančias nuomos kainas, triukšmą ir taršą, o tik mažas elitas turi naudos iš turizmo. Tvarumo paktas leido piliečiams teikti pasiūlymus 2024 m. liepos–spalio mėn., o gauti 576 atsiliepimai. Dauguma šių pasiūlymų buvo skirti aplinkos ir transporto klausimams.
Darbo grupės šiuo metu analizuoja, kad parengtų strategines gaires ir veiksmų planus tvariai Balearų salų ateičiai. Tačiau lieka neaišku, ar vyriausybė pajėgi išspręsti paktą pasitraukusių organizacijų rūpesčius ir įgyvendinti konkrečias priemones masinio turizmo iššūkiams spręsti. Laikas bėga, o tvaraus sprendimo Balearų saloms poreikis tampa vis aktualesnis.