Michael Niavarani: Kvailybė kaip menas – kabareto premjera parke!

Michael Niavarani: Kvailybė kaip menas – kabareto premjera parke!

2025 m. gegužės 30 d. „Theatre im Park“ parke įvyko atnaujinimo šou „Homo Idioticus 2.0“ su Michaelu Niavarani premjera. Šis pasirodymas yra jo pirmojo pasirodymo 2014 m., skirstančio žmones į skirtingas kategorijas, tęsinys. Atliekama humoristiška žmogaus elgesio analizė, Niavarani priskirdamas veikėjus visiškiems idiotams, keiksmažodžiams, lagaminams, idiotams ir ragamuffinams. Ypač provokuojantis yra jo pareiškimas, kad Amerikos prezidentas, nepaisant jo veiksmų, vis tiek atlieka specifinį vaidmenį.

Niavarani natūralų kvailumą laiko didžiausia žmonijos problema, o dirbtinio intelekto keliamus pavojus jis yra linkęs žiūrėti į perspektyvą. Su savo aštriu sąmoju jis sprendžia ir aktualias politines problemas, pavyzdžiui, kalbėdamas apie lyderiaujančius politikus, tokius kaip Herbertas Kicklas ir H.C. Strache linksmina. Jo satyriniai teiginiai apie Putiną tikrai prajuokins publiką, tačiau kartu atneša ir rimtų apmąstymų apie tikėjimą, žinias, religiją ir mokslą.

Kvailumas ir žmogus

Filme „Homo Idioticus 2.0“ Niavarani neapsiriboja komedija ir apmąsto žmogaus tapatybę ir evoliuciją. Jo keliami klausimai susiję ne tik su šių dienų visuomene, bet ir su žmogaus instinktais bei jų kilme. Nepaisant nustatytų iššūkių, Niavarani pateikia optimistišką požiūrį, kad žmonija iki šiol puikiai susidorojo, o tai verčia susimąstyti.

Šios temos nesiskiria nuo požiūrių Jean-Michel Rabaté esė, kurioje nagrinėjama kvailumo antropologija. Esė remiasi pagrindiniais filosofais, tokiais kaip Kantas ir Freudas, kurie taip pat kovojo su kvailumo prigimtimi ir padariniais. Pavyzdžiui, Kantas savo darbe „Galvos ligų eksperimentas“ nagrinėja įvairias kvailumo formas. Tai yra ankstyva analizė ir įdomi sąsaja su Niavarani satyriniu požiūriu.

Humoras kaip politinis įrankis

Humoras, kuris vaidina pagrindinį vaidmenį abiejuose kūriniuose, nesvarbu, ar tai Niavarani kabarete, ar Rabaté esė, politikoje atlieka katarsio funkciją. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, Rabaté kūryboje taip pat minima Švejko figūra iš Jaroslavo Hašeko literatūros, kuri priešinasi militarizmo absurdams su žaismingu kvailumu. Švejko bendravimas su policija ir biurokratija vertinamas kaip žmogaus patirties ir politinės tikrovės atspindys.

Šiame kontekste Rabaté taip pat pristato kvailumo apibrėžimo sunkumus, o tai yra iššūkis filosofinėms diskusijoms. Kvailumo ir begalybės ryšį dar labiau gilina tokie mąstytojai kaip Alainas Badiou, parodydami, kad kvailumą galima vertinti ne tik kaip individualų, bet ir kaip kolektyvinį reiškinį. Tai galiausiai sugrąžina universalų kvailumo prigimtį prie Niavarani temų ir jų aktualumo šiandien.

Bilietus į spektaklį „Homo Idioticus 2.0“ galima įsigyti nuo 39 €. Programa žada ne tik pramogas, bet ir gilesnes įžvalgas apie žmogaus prigimtį ir mus, kaip visuomenę, veikiančius iššūkius.