Ploß tampa jūrų koordinatoriumi: stiprinimas Hamburgo uostuose!

Ploß tampa jūrų koordinatoriumi: stiprinimas Hamburgo uostuose!

Christoph Ploß iš CDU bus naujasis federalinės vyriausybės jūrų ekonomikos ir turizmo koordinatorius. Federalinis kabinetas oficialiai paskyrė pareigas 2025 m. gegužės 28 d., kai Ploß pakeitė savo pirmtaką Dieterį Janeceką iš žaliųjų. Ją skirdama federalinė ekonomikos ministrė Katherina Reiche pabrėžė platų Ploß tinklą jūrų pramonėje ir pabrėžė stiprios jūrinės ekonomikos Vokietijoje poreikį.

Ploß Bundestage dirba nuo 2017 m., o nuo 2018 m. dirba Transporto ir Europos komitete. Be jo, Berlyne taip pat glaudžiau dalyvaus parlamentarai Franziska Hoppermann ir Christophas de Vries. Naujojoje Hamburgo Bundestago sudėtyje iš viso yra 13 narių, ty trimis mažiau nei anksčiau, SPD, Žalieji ir CDU – po tris narius, o AfD ir kairieji – po du.

Dėmesys uosto politikai ir infrastruktūrai

Ploß uosto politiką laiko nacionaliniu uždaviniu ir ypač pabrėžia jos svarbą energijos tiekimui. Šiame kontekste jis pasisako už didesnę federalinės vyriausybės finansinę paramą jūrų uostams. Šiuo metu pakrantės šalys yra beveik išimtinai atsakingos už jūrų infrastruktūrą. Išlygindama uosto apkrovą, federalinė vyriausybė penkioms šiaurinėms Vokietijos pakrantės valstybėms sumoka tik apie 40 milijonų eurų per metus.

Uosto vietos, ypač Hamburge, pastaraisiais metais tapo mažiau svarbios, o tai Ploß laiko problemiška. Jis ragina federalinę vyriausybę stiprinti uostų ryšius su atokia teritorija, kad būtų išvengta nepalankių konkurencinių sąlygų. Jo darbotvarkėje taip pat yra naujojo Köhlbrand tilto statybos poreikis 2030-aisiais ir svarbių infrastruktūros projektų, tokių kaip A26 East, A20 ir A39, spartinimas. Be to, būtinas veiksmingas geležinkelio susisiekimas tarp Hamburgo ir Hanoverio.

Jūrų ekonomikos stiprinimo strategijos

Planuojama parengti nacionalinę uostų strategiją, kuria siekiama pabrėžti jūrų uostų svarbą, tačiau kol kas be didelių finansinių įsipareigojimų. Ypač vertas dėmesio Ploß pasiūlymas skatinti laivininkystę ir laivybos pramonę taikant tarptautiniu mastu konkurencingą tonažo mokestį. Taip pat planuojamos tolesnės priemonės, mažinančios turizmo pramonės naštą, sumažinant reikalavimus, taip pat plečiant geležinkelių ir oro eismą, siekiant sustiprinti Vokietiją kaip kelionių kryptį.

Apibendrinant galima teigti, kad Ploß vadovaujant jūriniam koordinavimui, reikėtų duoti naujų impulsų didesnei Vokietijos uosto pramonei ir jos investicijoms į infrastruktūrą. Ploß jau kritikavo didelę jūrų uostų priklausomybę nuo pakrantės valstybių ir perspėjo dėl nepalankių konkurencinių sąlygų, kurios gali atsirasti dėl vien simbolinio federalinio finansavimo. Taip pat reikalaujama parengti nacionalinį dumblo šalinimo ir veiksmingo nuosėdų valdymo veiksmų planą.

Siekiant suteikti visapusišką paramą jūrų uostams, labai svarbu, kad naujoji federalinė vyriausybė pripažintų jūrų ekonomiką nacionaliniu uždaviniu ir suteiktų reikiamus finansinius išteklius. Tai labai svarbu ne tik ekonomikai, bet ir šalies energijos tiekimui, sakė Ploß.

Norėdami gauti daugiau informacijos, skaitykite ataskaitas iš NDR ir Logistika šiandien.