Vandens trūkumas ir masinis turizmas: Ibiza yra ant slenksčio!

Vandens trūkumas ir masinis turizmas: Ibiza yra ant slenksčio!

Rugpjūčio mėnesį Ibiza vis labiau patiria masinio turizmo spaudimą. Neišspręstos problemos, susijusios su lankytojų antplūdžiu, yra akivaizdžios. Vis daugiau turistų, vykstančių į vaizdingą salą, ne tik perkrauna infrastruktūrą, bet ir sukelia rimtą tiekimo trūkumą. Nors jūros vandens gėlinimo įrenginiai veikia visiškai, geriamasis vanduo išlieka vertingu ištekliu. Visų pirma Jesús gyvenamajame komplekse beveik 50 namų ištisas dienas buvo be vandens, o tai rodo sunkią infrastruktūros padėtį. Reaguodama į susidariusią situaciją, Santa Eulària savivaldybė viešbučiams ir įstaigoms išsiuntė 50 laiškų, kad įspėtų apie pernelyg didelį vandens suvartojimą. Pagal nustatytą taisyklę vienam žmogui per dieną galima išgerti tik 250 litrų vandens.

Savivaldybė netgi pagrasino sumažinti vandens srautą, jei suvartojimas išliks per didelis. Bėda ta, kad itin sunku kontroliuoti vandens suvartojimą viešbučiuose ir privačiuose namų ūkiuose. Daugelis viešbučių nepaiso efektyvaus naudojimo laistydami veją, o tuo pačiu metu tūkstančiai litrų vandens nuteka dėl sunykusių vamzdžių. Kita didelė problema, kurią paaštrina masinis turizmas, yra eismo situacija Ibisoje. Keliai perpildyti, ypač rugpjūčio mėnesį, kai dažni pavojingi lenkimo manevrai.

Politika ir pažadai

Nepaisant akivaizdžių iššūkių, politiniai pažadai riboti masinį turizmą dar neįgyvendinti. Didelis turistų skaičius lemia ne tik sausakimšas gatves, bet ir salos gyventojams kylančias kainas. Ibiza nėra viena su šiomis problemomis; Panašios turistinės vietovės, tokios kaip Kroatija, Venecija ir Barselona, ​​taip pat kovoja su neigiamu pernelyg didelio turizmo poveikiu.

Turizmas ir toliau auga visoje Europoje, ypač Pietų Europoje. 2023 m. Ispaniją aplankė daugiau nei 85 milijonai tarptautinių turistų, o iki šiol 2024 m. pirmąjį pusmetį apsilankė 42,5 milijono turistų. Tai sukelia vietinių gyventojų protestus, išeinančius į gatves tokiuose miestuose kaip Atėnai ir Barselona dėl masinio turizmo.

Reakcijos ir sprendimai kituose regionuose

Barselona planuoja iki 2029 m. panaikinti visas atostogoms nuomojamas patalpas, kad vietos gyventojams būtų sukurta daugiau gyvenamojo ploto. Tenerifėje taip pat vyksta protestai, nes besiplečiantis turizmas didina nuomos kainas ir kenkia aplinkai. Venecija nuo 2024 m. balandžio mėnesio taiko 5 eurų mokestį už dienos lankytojus, o Graikijoje į klimato apsaugą ir tvarų turizmą investuojama 2 milijardai eurų.

Dubrovnikas, Kroatija, jau ėmėsi priemonių, kad apribotų prieplaukų kruizinių laivų skaičių ir uždraudė nuomą atostogoms daugiabučiuose. Kopenhagoje skatinamos tvaraus turizmo iniciatyvos, tokios kaip „GreenKayak“ ir „CopenPay“. Pasirodo, nors masinio turizmo iššūkių sprendimo būdų yra, aiškaus ir visapusiško sprendimo daug kur vis dar trūksta. Ibiza yra pavyzdys, kaip didėjantis turizmo veiklos spaudimas gali būti ir reikšmingas pajamų šaltinis, ir didelė našta.