Dievo beprotybė: Javieras Cercasas atskleidžia popiežiaus Pranciškaus paslaptis!

Dievo beprotybė: Javieras Cercasas atskleidžia popiežiaus Pranciškaus paslaptis!

Ispanų rašytojas Javieras Cercasas išleido savo naują knygą pavadinimu„Dievo beprotis pasaulio gale“pristatyta. Šis kūrinys, išleistas 2025 m., buvo išleistas kartu su popiežiaus Pranciškaus mirtimi. Cercas, save apibūdinantis ateistas ir antiklerikas, šioje knygoje siūlo atvirą ir nešališką požiūrį į Katalikų bažnyčią ir jos vadovą.

Knygą sudaro 488 puslapiai, kuriuose Cercas aprašo savo patirtį kelionėje su popiežiumi į nedidelę katalikų bendruomenę Mongolijoje. Jo požiūris į Pranciškų ir Bažnyčią vykdomas su žingeidumu, neslepiant kritiško požiūrio. Cercas nušviečia tiek teigiamus, tiek neigiamus pontifikato aspektus, sukurdamas ne idealizuotą Pranciškaus profilį, kuriame atsispindi ir jo trūkumai bei iššūkiai.

Asmeninė dimensija

Pagrindinis Cercas knygos aspektas yra jo asmeninis ryšys su tema. Tai, kad jo motina yra katalikė ir serga Alzheimerio liga, jo apmąstymams suteikia gilesnį emocinį aspektą. Ypač įspūdinga yra diskusija apie amžinąjį gyvenimą – temą, kuri labai jaudina autorių.

Cercas taip pat kalba apie bažnyčios demografinį nuosmukį ir svarsto, ar bažnyčia galėtų atsinaujinti, jei visi krikščionys parodytų Mongolijos misionierių ryžtą. Katalikai dažnai klausia, ar autorius buvo atsivertęs, nurodydami jo kritišką įsitraukimą į tikėjimą.

Pranciškus: Žmogus mūšyje

Kaip katholisch.de praneša, Cercas apibūdina popiežių Pranciškų kaip žmogų, kuris suvokia savo silpnybes ir intensyviai su jomis kovoja. Nepaisant „valdžios žmogaus“ pozicijos, jam nepavyko įgyvendinti visų savo vizionieriškų idėjų, nes mano, kad bažnyčia dar nėra pasirengusi šiems pokyčiams.

Cercas pabrėžia, kad savo gimtojoje Argentinoje popiežius susidūrė su prieštaringa ir ambicinga prigimtimi, kuri kartais įgaudavo autoritarinių bruožų. Imperatoriaus Konstantino atvaizdu jis iliustruoja istorinį ryšį tarp katalikybės ir politikos, kuris, jo nuomone, yra žalingas.

Atsižvelgdamas į Pranciškaus įpėdinį, Cercas pažymi, kad po popiežiaus mirties „kontrrevoliucijos“ nesitiki. Jis pabrėžia, kad Pranciškus paskyrė daug kardinolų, galinčių reikšmingai paveikti tolimesnę bažnyčios kryptį. Šie pastebėjimai ypač aktualūs dabartinėje diskusijoje apie Katalikų bažnyčios ateities iššūkius.

Apskritai, Javiero Cercaso knyga yra daugialypis vieno įtakingiausių šiandienos religinių lyderių nagrinėjimas, praturtintas asmenine patirtimi ir giliais apmąstymais apie bažnyčios būklę.